lūgas

lū́gas sm. (1), lū̃gas (2) 1. upės užliejama dubi vieta; klampi upės atšaka: Lankoj buvo lū̃gas, kurs vasarą būdavo sausas, o rudenį pilnas vandens Vdžg. Lūguose (drėgnose įdubose) visuomet vikšriai auga Stak. Šitame lūgẽly yra daug žolės Lp. Lūgẽly karves priganiau Bd. Nuvežk kanapes į Dudučio lū̃gą pamerkti, ten geras vanduo Vlk. Arklys lūge lig kelių parlindo Pg. | Kiekvieną dumblingą ežeriuką lūgeliù vadinam Ds. 2. Erž klanas, bala: Dar̃ po lietaus tai visur tik lū̃gai Vs. Lū̃gai an kelio pasidarė Rdm. Po lietui girioj tiek lū́gų, kad net išvažiuoti negalima Krsn. Kas tau leido po lū́gus braidžiot? Drsk. Pas mus tai dar abejutinai (nedaug purvo), ale kad kitur tai lū̃gai stovi Klvr. 3. liūnas, klampynė: Inlipau į lū́gą, kap tik išlipau Krok. Neik lū̃gan, prigersi Šš. Suvarė gyvulius in tokį lūgą Smn. 4. tvenkinys, kūdra: Karolis iškuopė už vieškelio lū̃gą, ir neturėjom kur linus merkti Šš. 5. purvynas: Pas mus pavasarį būna baisus lū́gas Ldvn. 6. duobė upės dugne, duburys: Kai šalta, tai žuvys iš lū̃gų neišeina Šš. Tam lūgè aš bijau maudytis, dėl to kad čia yra daug vėžių Vdk. 7. arklio kojos dieglys: Dėl lū̃go [arklys] ir pigesnis Ds. Arklys su lūgù Ds.